apskelbinti

apskelbinti: apskélbinti, apskelbìnti J cur. 1 apskelbti: 1. Paskuo apskelbino visiems, kad, kas rastų ano dukterį, tam pusę karalystės atiduotų LTR(ž.). | refl.: Be reikalo ir apsiskelbinai, kad imsi, jei iš tikrų nemanei Brs. 2. Tarė motina: reikėtų apskelbinti bažnyčioj, kas norint atsišauktų M.Valanč. 3. cur. 1 apskelbti 4. | refl. tr.: Apsakydamas savo spaviednę, pats save be reikalo apsiskelbin ir apsišlovin P. \ skelbinti; apskelbinti; išskelbinti; paskelbinti; praskelbinti

Игры ⚽ Нужен реферат?

išskelbinti — Š, Rtr cur. 1 išskelbti: 1. Tu išskelbinai viską J. 2. Marcius antras, kurs plačiai išskelbino čiūdus didžius Mž333. skelbinti; apskelbinti; išskelbinti; paskelbinti; praskelbinti … Dictionary of the Lithuanian Language
paskelbinti — cur. 1 paskelbti: 1. BŽ320, NdŽ. 2. BŽ311,468. 3. intr. NdŽ kurį laiką skleisti paskalas. skelbinti; apskelbinti; išskelbinti; paskelbinti; praskelbinti … Dictionary of the Lithuanian Language
praskelbinti — cur. 1 praskelbti 1: Liepė nukirsti, o dėl baimės slaptu palaidoti ir praskelbinti tarp žmonių, jos tapo ištremti į kitą kraštą brš. skelbinti; apskelbinti; išskelbinti; paskelbinti; praskelbinti … Dictionary of the Lithuanian Language
skelbinti — skelbinti, ina, ino BŽ310, NdŽ, Gršl, skelbìnti, ìna, ìno DŽ, NdŽ, Als, Ms cur. 1 skelbti: 1. Pamestus daiktus radęs, ar skelbinai ir atidavei, ar sau užturėjai? P. Paskiaus vyskupai kiekvienas savo vyskupystė[je] tus įstatymus skelbino po… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias